摘要：Dans le présent article sont analysées les traductions en lituanien et en russe de deux films français,« Banlieue 13 » et « Banlieue 13. Ultimatum ». L’article a pour but de déterminer si le registre de la langue source,l’argot,est transmis de manière appropriée dans les versions lituanienne et russe ainsi que de comparer les deux traductions. Les particularités de la traduction audiovisuelle y sont également abordées. La théorie des types de textes de Katharina Reiss est appliquée pour définir la fonction du texte – des films de fiction analysés. Ensuite l’analyse qualitative des exemples recueillis a été effectuée. On présente également les résultats de l’analyse quantitative. Les particularités de l’argot français,lituanien et russe y sont relevées. L’analyse qualitative et quantitative a révélé que très souvent le registre de langue a été négligé dans les traductions et l’implicature sociale a donc été fréquemment détruite. L’argot et le langage familier français ont été traduits par la langue standard dans les deux versions,mais plus souvent en lituanien qu’en russe. Enfin,après avoir effectué l’analyse des erreurs des traductions du premier film « Banlieue 13 »,on a pu constater que la traduction en lituanien avait été effectuée à partir de la version russe,ce qui mène également à constater que l’on ne respecte pas les auteurs des traductions. Leurs noms ne figurent pas sur les DVD,ne sont pas mentionnés après la diffusion des films à la télévision.
其他摘要：Audiovizualinių vertimų tyrimų XXI a. pradžioje nuolat gausėja. Analizuojami įvairūs aspektai: subtitravimo,įgarsinimo,dubliavimo ypatumai,įvairi vertimo problematika. Kai kalbama apie meninių filmų vertimą,filmų veikėjų dialoguose aiškiai atsispindi šnekamosios ir rašytinės kalbos skirtis. Straipsnyje analizuojami dviejų prancūzų filmų vertimai į lietuvių ir rusų kalbas („Banlieue 13“ subtitrai ir „Banlieue 13. Ultimatum“ įgarsintas vertimas). Pasirinktas žargono vertimo specifikos aspektas. Nekonvencionali filmo veikėjų kalba,pirma,yra nemenkas galvosūkis vertėjui. Antra,Lietuvoje susiklosčiusi tam tikra vertimo tradicija – verčiant vengti pernelyg grubių žodžių ar pasakymų,nevartoti iš kitų kalbų atėjusių žargonizmų ar keiksmažodžių. Tikslinga lyginti vertimus į lietuvių kalbą su vertimais į rusų kalbą,nes rusų vertimo tradicija iš esmės yra mažiau varžoma kalbos konvencionalumo principų. Siekiama nustatyti,ar kalbamu atveju vertėjai buvo paveikti vertimo tradicijų ir ar tą įtaką iš dalies galėjo lemti techniniai suvaržymai,būdingi verčiant subtitravimui ir įgarsinimui. Be to,siekiama atsakyti į klausimą,ar verčiant žargoną bendrine kalba nėra iškraipoma visa audiovizualinio kūrinio prasmė.
