摘要：University students need to know a foreign language comprehensively.The acquisition and enriching a foreign language vocabulary is one of the essential part of it.Unfortunately,the restrictions imposed by the curricula often do not meet the actual needs of the students.Moreover,the recent research shows that students are not able to use their metacognitive skills that would allow them to be able to master their foreign language vocabulary autonomously.Teachers often teach the way they were taught rather than consider the advantages and disadvantages of alternative approaches and how to use them most effectively.The author suggests using Cognitive Apprenticeship method as means of promoting metacognitive skills in acquisition new foreign language vocabulary.The development and ability to manage metatacognitive skills will enable students to become autonomous.
其他摘要：Straipsnyje pateikiami pedagoginio eksperimento,atlikto V ilniaus Gedimino technikos universitete,rezultatai.'fyrimo tikslas buvo suformuoti pagrindinius metakognityvius įgūdžius,kurie padėtų studentams savarankiškai turtinti specialybės kalbos žodyną.'fyrimas parodė,kad studentų kalbos turtinimas yra nulemtas vien dėstytojo veiklos.Tus studentas,kuri� vien tik įsimena,labai retai i�moksta bendrauti,sunkiai išmoksta žodžius,nesugeba savarankiškai turtinti savo kalbos,vadovaujasi tik atskiromis žodyninio darbo strategijomis,tarp kurių kognityvios bei metakognityvios strategijos nėra iš populiariausių.Daroma išvada,kad studentai nemoka naudotis savo metakognityviais įgūdžiai� arba jų neturi.Autorė paaiškina,kodėl metakognityvūs įgūdžiai yra itin svarbūs mokantis užsienio kalbos,o ypač naujos leksikos bei kalbai turtinti.Pabrėžiama būtinybė ieškoti naujų dėstymo metodų ar būdų metakognityviems įgūdžiams skatinti,nes būtent jie leis studentams gebėti savarankiškai turtinti kalbą.Cognitive Apprenticeship metodas siūlomas kaip vienas iš metodų,kuriais galėtų būti tobulinami metakognityvūs įgūdžiai.Pedagoginio eksperimento taikant skirtingus mokymo metodus rezultatai parodė,kad studentų specialybės kalbos žodynas praturtėjo labiau taikant Cognitive Apprenticeship metod<Į nei pirmąjį Direct instntction metodą.Lyginant metodą su Direct instniction metodu,LSD testo vidurkių skirtumas gautas 0,123305,o Cog11itive appr.,palyginti su None,0,269566.Kadangi gauti vidurkių skirtumai teigiami skaičiai,galima daryti išvadą,kad Cognitive appr.metodu besimokę studentai padarė didesnę skaitymo ir žodyno pažangą nei kitais metodais mokęsi studentai.
