摘要：Die Reflexivität erfreut sich einer wachsenden Aufmerksamkeit unter den Linguisten in ihren syntaktischen und semantischen Untersuchungen der letzten Jahrzehnte,sie stand aber auch bei den Sprachforschern älterer Generationen immer auf der Liste der problematischen Fragen. Es sind mehrere wissenschaftliche Abhandlungen zu nennen,in denen einzelne Untersuchungsbereiche aus dem Feld der Reflexivität den Schwerpunkt der Analyse darstellen. Zu erwähnen sind die Arbeiten zur Typologie der Reflexiva von König 2001,Geniušienė 1987 u.a. Auch verschiedene reflexive Formen,insbesondere die so genannten medialen Konstruktionen werden unter verschiedenen linguistischen Aspekten analysiert (Abraham 1987,Ackema 1994,Brinker 1969,Grewendorf 1984,Kaufmann 2003 u.v.a.). Die Überblicke über die historische Entwicklung der reflexiven Formen nehmen im Vergleich mit dem Umfang synchronischer Untersuchungen nur einen geringen Teil ein (Hermodsson 1952).
其他摘要：Straipsnyje skaitytojai supažindinami su dviem gana naujais vokiečių kalbotyroje terminais – mediopasyvas (Mediopassiv) ir sangrąžos pasyvas (Reflexivpassiv). Šiais terminais apibūdinamos dvi sangrąžinės vokiečių kalbos konstrukcijos,kurioms pastaraisiais metais skiriama itin daug dėmesio. Mediopasyvas yra sangrąžinė konstrukcija,neturinti semantinės sangrąžos reikšmės,o savo reikšme visiškai atitinkanti veiksmo pasyvą. Sangrąžos pasyvas yra retesnė ir vokiečių kalbos gramatikose dažniausiai net neminima konstrukcija,kuri šnekamojoje kalboje,priešingai,yra sutinkama gana dažnai. Ši konstrukcija sudaroma iš sangrąžinių veiksmažodžių,kurių semantiniai požymiai neleidžia sudaryti pasyvinių formų,ir jai būdinga veiksmo pasyvo forma. Daugelio kalbos tyrėjų nuomone,šios dvi konstrukcijos ligi šiol užima neapibrėžtą vietą tarp sangrąžos ir pasyvo.
