摘要：In the context of information society,knowledge and constant desire to learn and improve are regarded as one of the most important skills of employees. Therefore,university studies compared with the secondary and primary education are considered to be the first step towards the future career as well as it may guarantee higher income in the future. However,although it is likely that university studies in conjunction with the selected field of studies in a certain extent can determine the future earnings of the acquired profession,a number of young people overestimate expectations concerning their future rewards. According to the research results,the article examines compensation’s structural elements that influence the younger generation (Y and Z) employees’ job selection,desired salary expectations and economic and non-monetary measure incentives application in the Lithuanian market. Considering the younger employees’ future employment expectations,the article suggests some ideas for the development of human resources management policies in organisations. In order to find out Gen Y and Gen Z employees’ compensation expectations,a quantitative research based on the questionnaire method was conducted. The research included 473 respondents from the Vilnius University Faculty of Economics including bachelor’s and master's degree students from Economics,Management and Business Administration,and Business Information Systems study programs. Based on the empirical results,it was found that flexible working conditions that provide an opportunity for continuous improvement for Gen Y and Gen Z are more important than the salary level.
其他摘要：Informacinėje visuomenėje žinios ir nuolatinis noras mokytis bei tobulėti vertintinas kaip vienas iš svarbiausių darbuotojų gebėjimų. Todėl universitetinės studijos yra laikomos pirmuoju žingsniu būsimos karjeros,taip pat ir didesnių pajamų garantijų ateityje link. Teigiama,kad aukštasis išsilavinimas suteikia pretendentui įsidarbinti gerokai aukštesnį statusą nei vidurinis ir pagrindinis išsilavinimas,kartu suteikdamas ir atlygio už darbą tikimybę. Vis dėlto,nors ir tikėtina,kad universitetinės studijos kartu su pasirinktos krypties studijomis iš dalies lemia ir būsimo uždarbio pagal įgytą profesiją galimybę,tačiau yra pastebima tendencija,kad dalis jaunimo (Y ir Z kartos) pervertina savo lūkesčius dėl būsimo atlygio už darbą. Remiantis anketinės apklausos tyrimo,kurį atliko straipsnio autoriai,rezultatais,nagrinėjami atlygio struktūros elementai,darantys įtaką jaunosios kartos (Y ir Z) darbuotojų darbovietės pasirinkimo rezultatui bei lūkesčiams dėl pageidaujamo darbo užmokesčio ir kitų tiek ekonominio turinio atlygio elementų,tiek nepiniginių skatinimo priemonių taikymo Lietuvos darbo rinkoje. Atsižvelgiant į jaunosios kartos (Y ir Z) darbuotojų būsimos darbinės veiklos lūkesčius,straipsnyje siūlomos organizacijų žmogiš- kųjų išteklių valdymo politikos tobulinimo gairės. Straipsnio tikslas – ištirti Y ir Z kartų darbuotojų darbo atlygio lūkesčius bei atsižvelgiant į juos pasiūlyti organizacijų žmogiškųjų išteklių valdymo politikos tobu_linimo priemones. Tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas,kurio metu buvo analizuojami 473-ijų Ekonomikos fakulteto Ekonomikos,Vadybos ir verslo administravimo ir Verslo informacijos sistemų bakalauro ir magistro studijų programų studentų apklausos rezultatai. Tyrimas atskleidė,kad vis dėlto darbo sąlygos,kurios suteikia galimybę nuolat tobulėti ir yra lanksčios,jaunimo (Y ir Z) kartų atstovams yra daug svarbesnės negu gautino darbo užmokesčio dydis.
其他关键词：atlygio sistema;darbo užmokestis;atlygio ekonominio turinio elementai;nefinansinės darbuotojų skatinimo priemonės;Y ir Z karta;atlygio formų lūkesčiai.
