摘要：Proletariniai Lietuvos ateistai,kritikµodami religiją,turėjo patys visapusiškai moksliškai ją išanali.Zuoti. Šis pr�esas atsispindėjo jų darbuose,kurie,deja,iki šiol dar tebėra meQ.kai ištyrinėti ir nušviesti. Ano meto- marksistinėje literatūrojė mokslinė religijos analizė dar buvo tik pradėta. Problemą lengvino tai,kad K. Markso,F. Engelso ir V. Lenino veik.aluose brivo pateik.ta principinė metodologinė pozicija vertinant religiją kaip iškreiptą sąmonę,atsiradusią dėl iškreiptos pasaulėžiūros,kuri savo ruožtu yra sąlygota atitinkamo gamybinių jėgų ir ga-,mybinių santykių išsivystymo lygio. Tačiau net . ir daug vėliau,t. y. tarybiniams religijotyrininkams,be abejo,toliausiai šioje srityje pažengusiems,dar vienokią ar kitokią įta.ką tada tebedarė įvairios buržuazinių pamatyti religijotyrinink.ų koncepcijos,kurių idėjinį nenuoseklumą buvo galima tik labai getrai įsisąmoninus mokslinę marksizmo metodologiją. · V. Kapsu.kas,Z. Angarietis,S. Matulaitis ir kiti pirmieji Lietuvos ateistai marksistai labai vertino mokslinį religijas supratimą ir laikė jį reikšmingu išskirtiniu proletarinio ateizmo bruožu,pagrindine sąlyga veiksmtngam ateistiniam auklėjamajam darbui liaudies masėse. „Kas nesupranta tikybos· tikros esmės,· kas nestipranta tikrų tikybos atsiradimo šaknų,kas nemato ir socialinių jos šaknų,- rašė Z. Angarietis,- tas negal būt proletarinis bedievis,tas negal . vest tikros kovos. su. tikyba" 1• Tikrasis (mokslinis) religijos esmės aiškinimas remiamas . visuomenės vystymosi dėsnių pažinimu,jų materialistiniu aiškinimu. Istorinis materializmas laiko,kad religija neturi kažkokios išskirtinės,savarankiškos esmės. Jos,kaip ir visų kitų visuomenės sąmonės formų,pagrindą sudaro materialus žmonių gyvenimas. Tai leidžia suprasti religiją,kaip savitą būties atspindį,paaiškinti jos atsiradimą ir egzistavimą materialio,mis visuomenės gyvenimo sąlygomis.
