摘要：Filosofijos istorijoje laikas -vienas iš seniausių ir aktualiausių problemų. Dar Šv. Augustinas atkreipė dėmesį į specifinius laiko suvokimo sunkumus. Jis rašo: "Tai kas gi yra laikas < . >Kol manęs niekas apie jį neklausia - žinau,o kai norisi klausiančiam paaiškinti -nežinau. Tačiau įsitikinęs sakau,jog žinau,kad jei niekas nepraeitų,nebūtų būtojo laiko,o jei niekas neateitų,nebūtų būsimojo < . >Kaip galimi< . > būtasis ir būsimasis,jei būtojo nebėra,o būsimojo dar nėra; jei esamasis visada liktų esamuoju ir nepereitų į būtąjį,tai jis jau būtų ne laikas,o amžinybė. O jei esamasis laikas tampa laiku dėl to,kad jis pereina į būtąjį,tai kodėl mes sakome,kad jis yra,jei jo buvimas yra priežastis to,kad jis nebebus"1• Minė tuose Šv. Augustino žodžiuose slypi klausimas: kodėl taip sunku nusakyti dalykus,tiesiogiai susijusius su mumis pačiais? Kodėl ir kaip laikas susijęs su mumis pačiais,kokia jo prigimtis? E. Husserlis,siekdamas atsakyti į klausimus,susijusius su laiku,atkreipė dėmesį į pačią suvokiančią sąmonę,kar_tu aprašydamas suvokimo akto,turinio bei suvokiamo objekto specifiką.
