摘要：Nuo W Dilthey'aus laikų mokslo filosofijoje tebevyksta ginčas dėl metodologinės humanitarinių ir socialinių mokslų autonomijos gamtotyros at žvilgiu. Viena pamatinių "autonomizmo" tezių skelbia. kad "kultūros mokslams" būdingas specifinis pažinimo metodas -supratimas. "Gamtą mes aiškiname,sielos gyvenimą suprantame"1 • Šiuolaikinėje mokslo filosofijoje "supratimo" problematika yra išsisklaidžiusi bent į du atskirus,nors ir pakankamai glaudžiai susijusius "probleminius laukus"2• Pirma,diskutuojama. ar kultūros moksluose galima aptikti specifiškai jieim būdingą aiškinimo formą,dažniausiai vadinamą "racionaliu aiškinimu". "Autonomistai" į šį klausimą atsako teigiama� o "asimiliacionistai " ("mokslų vienybės" šalininkai) arba paskelbia racionalųjį aiškinimą standartinių mokslinio aiškinimo formų -de_dukcinio-nomologinio aiškinimo bei indukcinio-statistinio aiškinimo atmaina3,arba nepripažįsta jam jokios aiškinamosios galios. Pastariesieim priklauso tie,kurie neigia,kad veikėjų norai bei ketinimai (toliau vadinsime juos "intencinėmis nuostatomis") bei nuomonės (propozicinės nuostatos) gali bū ti laikomos veiksmų priežastimis. Antras probleminis laukas supa klausimą: ar teiginiai apie veikėjų prapozicines bei intencines nuostatas,k"Ufiuos kelia suprantantysis,naudodamasis "supratimo metodu",yra patikimi? Pats "supratimo metodas" paprastai apibūdinamas taip: suprantantysis turi įsivaizduoti save suprantamojo vietoje ir klausti savęs: ką jis jaustų,ką manytų,ko jis siektų suprantamojo vietoje? Tai savotiškas "mintinis eksperimentas",grindžiamas arba prielaida,kad visų žmonių,įskaitant suprantantįjį ir suprantamąjį,psichofiziologinė prigimtis yra vienoda (ankstyvasis WDilthey'us),arba prielaida,kad visi žmonės (pagal klasikinį "žmogaus" apibrėžimą) yra protingos būtybės,pasirenkančios optimalius (Pagal savo intencines bei propozicines nuostatas) veiksmus (M. Weberis). Siuolaikiniai mokslo filosofai beveik vieningai sutaria,kad tokio "mintinio eksperimento" rezultatai yra nepatiki-mi: "tie patys" veiksmai gali būti suprasti daugybe skirtingų būdų,tad supran_tantysis negali būti tikras,kad jo hipotezė apie suprantamojo intencines bęi prapozicines nuostatas yra teisinga. "Mintinis eksperimentas",vadinamas supratimu,turi vertę tik kaip euristinė priemonė -būdas hipotezėms apie pro_pozicines bei intencines nuostatas generuoti. Tačiau jis pats savaime jokios įrodomosios galios neturi: iškeltos hipotezės turi būti (jei gali būti) tikrina?mos kitokiais būdais gautais duomenimis. Kitaip sakant,"supratimas" - tai euristinė procedūra iš vadinamojo "atradimo konteksto",bet ne procedūra iš "pagrindimo konteksto.
