摘要:Retrospektyvus žvilgsnis į filosofijos istoriją rodo,kad nuo Platono ir Aristotelio vyravo absoliučiai tikro žinojimo idealas. Filosofai,įvairiomis epistemologinėmis koncepcijomis siekdami atsakyti į klausimą,koks yra tiesos kriterijus ir apibrėžimo pamatas,tikėjo,kad egzistuoja patikimi būdai,vienaip ar kitaip teikiantys adekvatų pasaulio pažinimą. Šio straipsnio tikslas - kritiškai aptarti radikaliai skeptišką Friedricho Nietzsche's požiūrį į galimybę adekvačiai paaiškinti pasaulį.