摘要：Straipsnis aptaria Herberto Simono nubrëþtà substancinio ir procedûrinio racionalumo perskyrà.Ði perskyra sukûrë konceptualias prielaidas empiriniams þmogiðkojo racionalumo ribø tyrimams.Ðie tyrimai turi dvi prieigas,besiskirianèias paþinimo ir pasirinkimo euristikø samprata.Vienos prieigos ðalininkai (Davidas Kahnemanas,Amosas Tversky) euristikas supranta kaip þmogiðkojo racionalumo ano_malijø ir patologijø ðaltiná,kitos (Gerdas Gigerenzeris) – kaip substancinio racionalumo simuliacijos efektyvios priemonës,dël kuriø þmogaus elgesys paprastai bûna ekologiðkai racionalus.Nagrinëjant ðio euristikø dvilypumo prieþastis,atskleidþiamos tam tikros dviprasmybës ir neaiðkumai paèioje procedûrinio ir substancinio racionalumo skirtyje.Bûtent ji gali reikðti skirtumà tarp informacijos apdoro?jimo proceso ir jo produkto;skirtumà tarp teisingø,bet nepraktiðkø algoritmø ir neteisingø,bet praktiðkø euristikø;skirtumà tarp „formos“ ir „turinio“ problemas sprendþianèiame elgesyje.Tà skirtá pro?blemiðkà ir paslankià daro ir þinojimo apie racionalumà refleksyvus pobûdis: racionalumo teorijos transformuoja savo objektà,t.y.þmogiðkàjá racionalumà.
关键词：racionalaus pasirinkimo teorija;substancinis ir procedûrinis racionalumas;racionalumo anomalijos;ekologinis racionalumas.
