摘要：Originalios filosofijos monografijos nėra ypač dažnas reiškinys Lietuvoje,o siauras dalykinės specializacijos ribas įveikiantis pripažinto filosofijos profesoriaus veikalas pasitaiko dar rečiau. Prie tokių neabejotinai priskirtina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto bei TSPMI profesoriaus Alvydo Jokubaičio knyga Vertybių tironija ir politika (Vilniaus universiteto leidykla,2012. 186 p.). Knygoje analizuojamas mokslo bei religijos santykis su morale ir politika. Jos įvade formuluojamas įspūdingas tikslas: „įrodyti,kad modernusis mokslas yra pagrindinis vertybių tironijos kūrėjas,o liberalusis politinis neutralumas yra šališkas mokslinio mąstymo atžvilgiu“ (p. 8). Šiuo tikslu parašytą monografiją sudaro dešimt skyrių,kuriuose pateikiamas palaipsniui stiprėjantis kritinis autoriaus požiūris į tai,ką jis vadina moderniuoju mokslu,o ypač – į to mokslo neigiamą poveikį visuotinei dorovei. Monografijoje cituojama ir aptariama gausybė autorių,nuo Aristotelio,Hume’o ar Kanto,Heideggerio ar Carnapo iki Rawlso,Foucault ar Korsgaard. Čia svarstomos kelios teorinės linijos – liberalizmo ir moderniojo mokslo,moralės ir mistikos,vertybių ir ideologijų santykiai. Knyga yra įdomi mėginimu mokslo ir religijos santykį svarstyti ne vien moralės,bet ir politikos aspektu,tinkamai praplečiant senos problematikos kontekstą. Politika čia aptariama kaip „tuščia vieta“,kuri „neturi savarankiš- kų vertybių“ (p. 27) ir kuriai reikalingi išoriniai prasmės šaltiniai. Ši tuščia vieta,ar bent jau jos prieangis,prof. Jokubaičio pristatoma kaip mokslo ir religijos kovos arena: „Pripažinus,kad nepolitiniai prasmės šaltiniai gali keisti politikos supratimą,būtina matyti pagrindinius tai darančius veikėjus. . Mokslinis ir religinis požiūris į pasaulį šiandien yra du pagrindiniai kovotojai dėl politinės minties“ (p. 64).
