摘要：Straipsnyje tiriama,kaip efektyviai intertekstų,visų pirma aliuzijų,vartojimas šiuolaikinėje lietuvių publicistikoje kuria ryšį su skaitytojais ir formuoja savų skaitytojų kultūrinį ratą.Testavimu nustatyta,kaip dabartinė dvidešimtmečių karta (aukštosios mokyklos studentai) publicistikos tekstuose atpažįsta ir suvokia nežymėtosios raiškos intertekstus,visų pirma aliuzijas.Tyrimo objektu pasirinkti Rimvydo Valatkos straipsniai.Rezultatai rodo,kad tik ketvirtadalis respondentų adekvačiai interpretuoja publicistines aliuzijas,be to,atpažinimo statistika smarkiai svyruoja skirtingose precedentinių tekstų srityse (geriausiai atpažįstamos kinematografinės,blogiausiai – istorinės aliuzijos).Galima apibendrinti,kad Rimvydo Valatkos gausiai vartojami intertekstai nėra orientuoti į studentiško amžiaus auditoriją,išskyrus akivaizdžią slinktį tolyn nuo rusiškų (ir sovietinių) realijų.
