摘要：Straipsnyje analizuojama,kokį kvazistandarto,arba tariamosios bendrinės kalbos,variantą formuoja jaunosios kartos aukštaitiškojo arealo atstovai,įvertinę šešiems lietuvių kalbos regiolektams (žemaičių,šiaurinių vakarų aukštaičių,pietinių vakarų aukštaičių,vakarinių rytų aukštaičių,rytinių rytų aukštaičių ir pietų aukštaičių) atstovaujančius garsinius tekstus-stimulus,remdamiesi gretinimo su bendrine kalba matmeniu.Tyrimas parodė,jog aukštaitiškojo arealo respondentų vertinimu į bendrinę kalbą labiau panašūs aukštaitiškieji garsiniai tekstai-stimulai,o labiausiai – atstovaujantys rytinių rytų aukštaičių ir pietų aukštaičių regiolektinėms zonoms.Išanalizavus garsinių tekstų-stimulų vertinimo motyvus galima daryti prielaidą,jog aukštaitiškojo arealo jaunosios kartos atstovų formuojamą kvazistandarto variantą sudaro dalis blankiųjų rytinių rytų aukštaičių ir pietų aukštaičių regiolektinėms zonoms priskiriamų fonetinių ypatybių,bendrinės kalbos tarties normos,tarmėms ir bendrinei kalbai būdingos sutrumpėjusios veiksmažodžio formos ir mišrus (bendrinės kalbos / tarmių / svetimžodžių) leksikos sluoksnis.
