摘要：Žymus britų istorikas bei sociologas E. Hobsbawmas XX amžių pavadino katastrofŲ am žiumi. Akivaizdu,kad mokslas suvaidino ne paskutinį vaidmenį formuojant tokį epochos įvaizdį. XX a. pirmojoje pusėje kalbėti apie mokslą apskritai,neatsižvelgiant į mokslo laimėjimų taikymą politiniams ir kariniams tikslams,buvo neįmanoma,o 5-ojo ir 6-ojo de šimtmečių diskusijos apie socialinį mokslo vaidmenį neišsiversdavo be nuorodų į branduolinės fizikos naujoves ir atominę bombą. Pana šiai ir XX a. pabaigoje šiuolaikinio mokslo laimėjimai- genomo tyrimai,klonavimas,organų transplantacija,įgimtų lyties anomalijų chirurginis-hormoninis gydymas ir pan. - visuomenės dėmesį traukia ne tik kaip mokslinės ar akademinės naujovės,bet kaip politinių interesų,socialinių normų bei vęrtybinių įsitikinimų kon_fliktus sukelianti socialinė praktika.
