摘要：Straipsnyje analizuojama aš ir kito santykio Sartre'o egzistencinėje fenomenologijoje pagrindimas ir teorinės ištakos.Kodėl Sartre'o netenkina Kanto transcendentalinio ego samprata? Kodėl Sartre'as,pradėjęs nuo Edmundo Husserlio,netęsia penktojoje jo kartezietiškoje meditacijoje nusakyto aš ir kito kaip alter ego santykio ekplikacijos? Kodėl jis atsigręžia į Hegelio Dvasios fenomenologijoje nužymėtą „pono ir vergo• kovos dialektiką? Kodėl ši kova nesuderinama su Heideggerio Mitsein modusu? Sartre'as konkrečių santykių su kitu analize siekia atskleisti kito susitikimo laisvių kovoje galimybę ir tuo išvengti solipsizmo.Bet ar iš tiesų sutinku kitą,jei bet kuris konkretus dviejų laisvių susidūrimas neišvengiamai baigiasi pralaimėjimu?.
