摘要：Naratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H.White'as ir F.Ankersmitas teigia,kad istorinis naratyvas yra giminingas literatūriniam.Toks teiginys implikuoja,jog istorinį pasakojimą galima analizuoti literatūros mokslo priemonėmis.Šiame straipsnyje mėginama paanalizuoti priežastis,kodėl iki šiol tiek literatūrologai,tiek istorijos filosofai mažai skyrė dėmesio istorinio naratyvo literatūrologinei analizei.Išdėsčius pagrindines literatūrologines naratyvo teorijos sąvokas,analizuojama E.Gudavičiaus Lietuvos istorijos ištrauka naratologiškai ir aptariama tokios istorinio pasakojimo analizės reikšmė istorijos filosofijai.
