摘要：Straipsnyje dëstoma,komentuojama ir interpretuojama Gottlobo Frege’s reikðmës teorija,kurios pagrindà sudaro reikalavimas kiekvieno kalbos þenklo semantikoje skirti prasmës (Sinn) ir referencijos (Bedeu_tung) lygmenis.Atskleidþiamos loginës lingvistinës prieþastys,nulëmusios Frege’s sprendimà laikytis diferencinës reikðmës sampratos,taip pat remiantis „prasmës“ ir „referencijos“ terminologiniu instru?mentarijumi parodoma,kuo skiriasi,o kita vertus,kuo panaðûs Frege’s átvirtinti poþiûriai á tikrinio vardo ir á teigiamojo (asertorinio) sakinio reikðmes.Vadovaujantis prielaida,kad þodþio ar posakio reikðmës sudedamàja dalimi gali bûti tik tie veiksniai,kurie yra bûtini kompetentingam kalbos supratimui,Frege’s iðskirti semantiniai aspektai straipsnyje ávertinami ir ðiuo atþvilgiu.Daroma iðvada,kad tikrasis semantinis terminas yra „prasmë“,o referencijos lygmens esybës (objektai,teisingumo vertës) nëra nekelianèios abejoniø reikðmës sudedamosios dalys,todël referencijos aspekto statusas Frege’s tipo reikðmës teorijoje tampa neaiðkus.
