摘要：Straipsnyje nagrinëjama,kokià átakà filosofijos raidai turëjo XVII a.mokslo revoliucija,daugiausia dëmesio skiriant jos padariniams reinterpretuojant filosofijos ir mokslo santyká.Argumentuojama,kad filosofijos,visø pirma metafizikos ir mokslo santyká transformavo aristoteliðkosios mokslo plëtotës programos pakeitimas pitagoriðkàja – matematizuotos eksperimentinës gamtotyros atsiradimas leido grieþèiau atskirti fizikà nuo metafizikos.Specialiøjø mokslø ir metafizikos tikslø,metodø ir nag_rinëjamø problemø pobûdþio suprieðinimas sudarë pagrindà atsirasti pozityvistiniams filosofijos per?tvarkymo á specialøjá mokslà projektams.Straipsnis baigiamas iðvada,kad mokslas,jau XVII amþiuje ëmæs virsti intelektualine jëga,pranokstanèia filosofijà pagal reikðmæ ir átakà,privertë filosofijà ir filosofus uþimti vienokià ar kitokià pozicijà savo atþvilgiu.Ði pozicija ið esmës nulemia tiek filosofavi?mo bûdø spektrà,tiek skirtingø filosofavimo bûdø santyká.Patys filosofai nebûtinai ðià pozicijà aiðkiai reflektuoja ir fiksuoja,bet ji visada yra tam tikro filosofavimo bûdo pasirinkimo pagrindas.
