摘要：Kylant ekonomikai ir gyvenimo lygiui, didėja gyventojų laikinai laisvų lėšų kiekis ir investicijų poreikis. Investicijos skiriasi daugeliu požymių (pagal investavimo priemonę, strategiją, investavimo sritį, terminą ir kt.), tačiau investuotojui dažnai aktualiausi būna investicijų grąža ir jų rizika. Investuotojas, prisiėmęs didesnę riziką, paprastai tikisi ir didesnio pajamingumo, arba grąžos. Pastaraisiais metais Lietuvoje vienas iš populiariausių investavimo būdų - pensijų fondai (toliau - PF), kurie taip pat skiriasi savo investavimo strategijomis, investuotojui duodama grąža ir prisiimama rizika. Vien investavimo strategija neleidžia aiškiai apibrėžti ir įvertinti grąžos ir rizikos lygio, tačiau šiai problemai spręsti Lietuvoje kol kas nėra skiriama pakankamai dėmesio nei mokslinėje literatūroje, nei praktikoje.Šio straipsnio tikslas - įvertinti Lietuvoje naudojamus metodus PF rezultatams apibūdinti ir pamėginti pasiūlyti investicijų grąžos vertinimo atsižvelgiant į prisiimamos rizikos lygį metodą panaudojant Šarpo rodiklį ir juo remiantis atlikti Lietuvos antros pakopos PF grąžos vienam sąlyginiam fondo rizikos vienetui analizę. Tyrimo objektas - investicijų grąžos įvertinimo pagal riziką problema. Naudoti metodai: statistinė analizė, pajamingumo analizė, Šarpo rodiklio apskaičiavimas.
