摘要：grožinės literatūros premija. Lietuvos žmonės Antaną Vaičiulaitį žinojo kaip tarpukario rašytoją,kritiką humanistą,redaktorių, profesorių,visuomenininką,diplomatą. Tačiau sovietinėje Lietuvoje ir per pirmąjį okupacijos dešimtmetį,ir vėliau tarpukario paveldas buvo kritiškai įvertintas kaip ideologiškai svetimas ir žalingas. Dalis jo užslėpta fonduose,dalis iškraipyta ir adaptuota prie marksizmo. Net ir vėliau,humanistiškesnio socializmo metu socialistinio realizmo direktyva išliko nepajudinama, tad itin vertingi tarpukario ir juo labiau išeivijos tekstai net teoriškai negalėjo rasti sau vietos po Lietuvos saule. O ši knyga yra būtent tokia – skatinanti literatūrą matyti ir traktuoti iš humanistinės ir estetinės literatūrologijos pozicijų,„kitamaniška“, tęsianti tarpukario grožinės literatūros, gvildenusios bendriausius žmogaus egzisAntano Vaičiulaičio Italijos vaizdai – ne- tencinio esmingumo klausimus,linkusios į eilinė knyga lietuvių literatūroje. 1949 me- eseistinį gyvenimo ir teksto suvokimą,todėl tais pasirodžiusi Štutgarte,mažo formato,itin nepriimtina primityviajai sovietinei minkštais viršeliais,ant plono popieriaus,konjunktūrai. Maironio lietuvių literatūros be abejo,buvo ne tik pastebėta išeivijos,bet muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedė- ir pažymėta – 1951 metų balandžio 1 dieną jos,hum. m. dr. Virginijos Babonaitės-Papirmąja Lietuvių rašytojų draugijos JAV plauskienės ir Vaičiulaičių šeimos (rašytojodukrų Danutės Nourse,Joanos Buivys ir Aldonos DeBold) rūpesčiu naujai išleista autentiška,puikiai apipavidalinta,paties rašytojo Antano Vaičiulaičio redaguota bei pataisyta knyga liudija humanistikos tęstinumą lietuviškoje išeivijoje XX amžiaus antroje pusėje,papildo lietuviškojo kelionių žanro literatūrą ir žymi glaudžias sąsajas su bendrąja Europos humanistine kultūra.
