摘要：Geolingvistikos paradigma XXI amžiaus pradžioje įgyja naujų požymių. Tyrėjai Y. Asahi,S. Kelly,R. Roeder leidinyje “Dialectologia” (Asahi,Kelly,Roeder 2009,p. 113—126) tarptautinei mokslo rinkai pristatydami 2008 m. Lydso universitete (Didžioji Britanija) vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos,skirtos dialektologijos paradigmai,problematiką, labai taikliai sociogeolingvistikos terminu kvalifikuoja XXI amžiaus pradžios tarmė- tyros teorines nuostatas,metodologinius principus,kurie vienokiu ar kitokiu laipsniu yra svarbūs ir Vakarų (pvz.,Romanų kalbų dialektologijos paradigma),ir Rytų (pvz.,Azijos dialektologijos paradigma) šalių tarmėtyrininkams. Taigi,viena vertus, dialektologų siekiamybės atitinka chrestomatines,klasikines,dar XIX amžiaus II pusėje Georgo Wenkerio tyrimuose išsikeltas užduotis — plg. žemėlapyje atspindėti geografinę kalbinių faktų ir reiškinių (t. y. fonetikos,morfologijos ir kt.) distribuciją; kita vertus,XX amžiuje išskristalizavusi sociolingvistikos paradigma reikšmingai įvairina tarmėtyrininkų tikslus. Socioling?vistinių kintamųjų spektras (pvz.,am- žius,lytis,išsilavinimas),sociokultūrinių veiksnių sistema (pvz.,regioninė tapatybė, standarto vs dialekto prestižas),kiti vadinamosios išorinės lingvistikos konceptai užtikrina XXI amžiaus geolingvistikos tarpdiscipliniškumą. Reikia pasakyti,kad toks metodologinis dialogiškumas ne tik įvairina geolingvistikos paradigmą,bet ir tampa tarminio diskurso tyrimų kokybės sąlyga,pvz.,įtraukus stebimojo laiko perspektyvą,gerokai pagrįstesnės tampa tyrėjų įžvalgos dėl kalbos kitimo ir pan. (taip pat žr. Grumadienė 2004,p. 92).
