摘要：Straipsnyje apžvelgiamos ryškiausio lietuvių egzodo dramaturgo, avangardinės pakraipos rašytojo Kosto Ostrausko (1926–2012) dramos, sąlygiškai vadintinos istorinėmis (Šaltkalvis, Gundymai, Čičinskas, Napoleonas, varna ir višta, Kaladė ir kirvis, Imperatorius ir jo imperija, Stasiukas). Aptariami istorinės medžiagos atrankos ir interpretavimo, stilistinio ir žanrinio perkūrimo principai, dramose keliamos valdžios, istorinės atminties, istorijos vertės problemos. Formuojamos prielaidos svarstymams apie Ostrausko dramų sąsajas su postmoderniąja istoriografija ir Naujojo istorizmo idėjomis.
