标题:APIE ANTRÀJÁ KIJEVÀ, KURIO TAIP IR NEBUVO:
LIETUVOS DIDÞIOJI KUNIGAIKÐTYSTË
LYGINAMOSIOS ISTORINËS IMPERIJØ
SOCIOLOGIJOS IR TARPTAUTINIØ
SANTYKIØ TEORIJOS RETROSPEKTYVOJE*
摘要:Straipsnis skirtas pastaruoju metu istorikø ir publicistø (G. Beresnevièius,
A. Bumblauskas, S. C. Rowellas) iðkeltai Lietuvos Didþiosios
Kunigaikðtystës (LDK) valstybingumo imperinio pobûdþio problemai.
Analizuojamos prieþastys, kurios kliudë ðià problemà nagrinëti tradicinëje
istoriografijoje. Tai ekonominis redukcionistinis poþiûris á imperializmà,
bûdingas marksistinei istoriografijai, tapatinantis jà su tam tikra formacinës
istorijos laiptø schemos pakopa, ir hermeneutinë istoristinës
istoriografijos metodologija, esmiðkai susiejanti imperializmà su senovës
Romos valstybingumo tradicijos paveldëjimu. Ðiuolaikiniø imperijø ir imperializmo
tyrimø lyginamojoje sociologijoje, politikoje ir tarptautiniø
santykiø teorijoje (Th. J. Barfieldas, B. Buzanas, M. Doyle’as, S. Eisenstadtas,
R. Little’as, A. Motylis, I. Wallersteinas, A. Watsonas) idëjos panaudojamos
atsakyti á klausimus: 1) ar LDK buvo imperija? 2) kokia
imperija buvo LDK? Senoji Lietuvos valstybë apibûdinama kaip tipolo- giðkai besiskirianti nuo senovës germanø ir vikingø sukurtø „barbarø karalysèiø“
patrimoninë imperija maitvanagis (angl. vulture empire), kuriai
nepavyko transformuotis á pirminæ (Th. J. Barfieldo prasme) imperijà.
Tokios transformacijos sàlyga buvo visø senosios Rusios þemiø suvienijimas
LDK valdþioje – Vilniaus kaip antrojo Kijevo perspektyva, kuri buvo
istorinë alternatyva faktiðkai realizuotam Maskvos, kaip treèiosios Romos,
imperiniam projektui. Sëkmei apleidus, LDK ið patrimoninës imperijos
transformavosi á federacinæ vienaluomæ monarchijà, iki pat savo
nepriklausomo valstybingumo pabaigos (1569 m.) iðlaikiusià kai kuriuos
bûdingus imperijai bruoþus.