摘要：Europos Sąjunga jau atliko daug įspūdingų darbų, bet vien to nebe-
pakanka, kad ir toliau ji būtų daugumos europiečių besąlygiškai palaikoma.
Panašu, kad esame susidūrę su „sendaikčio dilema“, kuri iškyla žmonėms,
kai jiems pabosta anksčiau labai vertingais laikyti daiktai. Tačiau, atrodo,
kol kas šio „sendaikčio“ niekas nesiruošia atsisakyti. Idėjų ir pasiūlymų,
kaip patobulinti ES, netrūksta. Dabartinėse diskusijoje yra išsirutuliojusios
dvi pagrindinės alternatyvos. Pirmoji, „federalistine“, siūlo toliau keisti ES
federalinės valstybės modelio linkme. Tačiau pagrindinis šios alternatyvos
trūkumas – utopiškumas, nes ES valstybės nepasirengusios dalytis valdžia su
Europos institucijomis. antroji – tai konstruktyvizmo kontekste kilusi idėja,
kad ES neturėtų stengtis panašėti į valstybę, bet vis labiau virstų į decentrali-
zuota valdysena pasižyminčia politiją. Tačiau šios alternatyvos silpnybė – jos
neapibrėžtumas. Ją pernelyg sunku „išversti“ į teisinę tarpvalstybinių sutar-
čių kalbą. Vadinasi, kol kas abi alternatyvos neatrodo gyvybingos, belieka
konstatuoti, kad „sendaikčio“ dilemos artimiausioje ateityje išspręsti nepa-
vyks ir teks taikytis su visais jos keliamais nepatogumais.
