摘要：Straipsnyje siekiama detaliai ir kritiškai išanalizuoti keletą esminių Martino Heideggerio trečiajame dešimtmetyje
parašytų tekstų, kuriuose Būties ir laiko autorius atskleidžia savo flosofjos santykį su amžinybės sąvoka.
Te aim of the article is to provide a detailed analysis and criticism of Martin Heidegger’s key texts from the 1920s,
where the author of Sein und Zeit reveals his acceptance of the concept of eternity.
