首页    期刊浏览 2025年07月18日 星期五
登录注册

文章基本信息

  • 标题:Dėl kai kurių daiktavardinių priesagos -ėti veiksmažodžių kirčiavimo normų
  • 其他标题:On Accentuation Norms of Certain Verbs with the Suffix -ėti Derived from Nouns
  • 本地全文:下载
  • 作者:Vidas KAVALIAUSKAS
  • 期刊名称:Žmogus ir Žodis
  • 印刷版ISSN:1392-8600
  • 电子版ISSN:1822-7805
  • 出版年度:2013
  • 卷号:15
  • 期号:1
  • 出版社:Vilnius Pedagogical University
  • 摘要:Veiksma.od.i. priesaga -.ti lietuvi. bendrin.je kalboje akcenti.kai n.ra nusistov.jusi. Konkret. kir.iavimo tip. (.aknin. ar priesagin.) lemia .vairūs fonetiniai, morfonologiniai, semantiniai, darybiniai veiksniai. Did.ioji dauguma .ios priesagos veiks-ma.od.i. kir.iuojami priesagoje. Taip kir.iuojami beveik visi priesagos -.ti veiksma.od.iai, padaryti i. daiktavard.i.. .aknies kirtis būdingas tik keletui daiktavardin.s kilm.s priesagos -.ti vedini.. Beveik vis. j. .akninis kir.iavimas n.ra stabilus – vis labiau kalboje .sigali d.sningas priesaginis kir.iavimas, jis gal.t. būti .teisintas kaip antrasis variantas. Ben -drin.je kalboje yra ir nenusistov.jusio kir.iavimo veiksma.od.i. – .odynuose fiksuojami abu kir.ia-vimo variantai: priesaginis ir .akninis. Valstybin. lietuvi. kalbos komisija, atsi.velgusi . sistemi.kumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, 2005 metais pasiūl. .teisinti 3 daiktavardini. -.ti veiks-ma.od.i. antruosius, priesaginio kir.iavimo, vari-antus. Atlikti realiosios vartosenos tyrimai parod., kad veiksma.od.i. maur.ti ir varput.ti kir.iavimo variantai keistini vietomis – priesaginis kir.iavimo variantas, kaip d.sningas ir da.niau vartojamas, tur.t. tapti pagrindiniu
  • 其他摘要:The verbal suffix -.ti is a variable-stress suffix in Standard Lithuanian. A specific accentuation type (root or suffix) is determined by various phonetic, morphonological, semantic and derivational factors. The vast majority of the verbs with this suffix are stressed on the suffix. It is the accentuation pattern of nearly all verbs with the suffix -.ti derived from nouns. The stress on the root is only characteristic of several noun derivatives with the suffix -.ti. However, nearly all of them show an unstable root accentuation type – a regular suffix accentuation type is getting more and more prevalent in the language; therefore, it could be established as the secondary variant. Standard Language also features some verbs of unsettled accentuation – dictionaries record both accentuation variants: suffix and root. With reference to the systemisation requirements and tendencies of actual usage, in 2005 the State Commission of the Lithuanian Language suggested to approve the vari -ants of suffix accentuation of 3 verbs with the suffix -.ti derived from nouns as secondary variants. The re-search of actual usage revealed that the accentuation variants of the verbs maur.ti and varput.ti should be reversed – the variant of suffix accentuation, being a regular and more common variant, should be ap -proved as the principal variant
  • 关键词:priesaginiai veiksma.od.iai; ;kir.iavimo norma; kir.iavimo variantai; realiosios ;vartosenos polinkiai
  • 其他关键词:suffixed verbs; accentuation norm; ;accentuation variants; tendencies of actual usage
国家哲学社会科学文献中心版权所有